„Ramybės“ galerijoje – S. Krasausko grafika ir priešiniai
Laikas:2018/09/19, 12:00
Vieta:Ramybės galerija (Vytauto g. 35), Palanga
Kaina:nemokamai Eur

Apie renginį:

Šių metų sezoną „Ramybės“ galerija užbaigia išties neeiline paroda: pirmąkart į Palangą atkeliaus garsiojo Lietuvos grafiko Stasio Krasausko piešiniai ir grafikos darbai. Tuo pačiu metu rugsėjo 8-ąją dieną 18 valandą bus atidaryta dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“, o nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje bus galima gėrėtis ir juvelyrikos meno konkurso “Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda “Amber Trip”.

Negęstanti S. Krasausko žvaigždė

Grafikas Stasys Krasauskas ( 1929–1977) buvo tikra septintojo dešimtmečio meno pasaulio legenda. Amžininkai sako, jog turbūt prie jo lopšio meldėsi mūzos. 1965 m. jis tapo respublikinės premijos laureatu, 1968 metais jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1976 m. – TSRS valstybinė premija, o 1977 m. Lietuvos liaudies dailininko garbės vardas. Stasys Krasauskas yra iškiliausių žmonių šimtuke per visą Lietuvos istoriją.

Ryškų, individualų savąjį grafikos stilių išvystė tarsi savaime. Jis buvo artimas Vakaruose, ypač Paryžiuje iki karo plėtotai, Pablo Picasso inspiruotai neoklasicistinei dailės krypčiai, kuri reiškėsi kaip moderni antikos, Renesanso idealų interpretacija. Dailininko vaizduojamuose siužetuose kalbama apie laikui ir ideologijoms nepavaldžius, universalius reiškinius – žmogaus gyvenimą, meilę, kančią, jaunystę, aistrą, žmogiškosios prigimties veržimąsi aukštesnių idealų link ir kažkur šalia visuomet glūdinčią tamsiąją jos pusę.

S. Krasauskas išgarsėjo metaforiškais, filosofinių apmąstymų ir asociacijų kupinais estampais ir knygų (ypač poezijos) iliustracijomis. Sukūrė savitą poetinių įvaizdžių ir simbolių kupiną meninę kalbą, dažnai besiremiančią literatūrinėmis metaforomis, pasižyminčią nepriekaištingu piešiniu, muzikalia linijų ritmika ir specifiniu plonytės baltos linijos skambėjimu akliname juodame fone. Daugiausia kūrė lino bei medžio raižinių, litografijos ir cinkografijos technika. Sukūrė knygų iliustracijų: Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (1958), Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Siena“ (1968), „Šešios poemos“ (1973), Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (1961, Tarptautinės knygų meno parodos Leipcige bronzos medalis, 1965), „Aviaetiudai“ (1966), „Era“ (1967), Roberto Roždestvenskio „Rekviem“ (1961), Mykolo Sluckio „Kelias suka pro mus“ (1963) bei „Uvertiūra ir 3 veiksmai“, Saliamono „Giesmių giesmė“ (1966), Viljamo Šekspyro „Sonetai“ (1967), Algimanto Baltakio „Pėsčias paukštis“ (1968–1969), Antano Jonyno „Žmogaus širdis – kareivio širdis“ (1974).

Ir grafika, ir juvelyrika

Iliustracijos, tapybos, estampo bei taikomosios grafikos srityse dirbančios dailininkės Urtės Bimbaitės personalinė paroda „Iš vandens“ , pasak pačios autorės, susideda iš dviejų dalių: pirmoji vystoma koliažo principu, kuomet eskizų, minčių juodraščių, nuotrupų gabalėliai kuria minimalistines, miniatiūrines mizanscenas. Čia žiūrovas gali nuspėti už dėlionių slypinčius atsakymus. Jis gali pastarųjų ieškoti tarsi atrandant muziejinės ekspozicijos rėmuose išdėliotus fragmentus, išskalautus bangų, ištrauktus iš gilaus ežero dugno, plevenančius užmirštose pakrantėse. Antroji dalis- piešinio ir aerografijos pagrindu kurtos kompozicijos pasiduodančios šiai technikai ir jos teikiamiems plastiniams sprendimams. Tai priklausomybė ir intencija, suvokimas, kad technika riboja, sukausto. Tarsi vėjo blaškoma banga kūrėjas tampa pavaldus stichijai, kūrėjas tampa jos dalimi.

Urtė Bimbaitė (gim. 1988 m.) Vilniaus dailės akademijoje 2010 metais įgijo grafikos specialybės bakalauro laipsnį, 2012 metais jai suteiktas tos pačios specialybės magistro kvalifikacinis laipsnis. Pirmąją personalinę parodą Urtė surengė Švedijoje, Gioteburgo mieste, studijuodama antrame kurse. Grįžusi iš Erasmus studijų programos sudalyvavo projekte” Vilniaus veidai”. Menininkė intensyviai dirba edukaciniame ir taikomosios grafikos, grafinio dizaino srityje. Nuo 2013 iki 2018metų dirbo lektore Vilniaus dizaino kolegijoje, anatominio piešimo ir kompozicijos dalykų srityse. Vedė parengiamuosius kompozicijos kursus, kūrybines dirbtuves, 2015-2017 prisijungė prie projekto “Dizaino antenos”.

Nuo rugsėjo 13 d. „Ramybės“ galerijoje bus galima gėrėtis ir juvelyrikos meno konkurso “Nothing to declare” („Nėra ką deklaruoti“) paroda “Amber Trip”. Pasak konkurso rengėjų, juvelyrikos meno konkursas „Nothing to declare“ Lietuvos šimtmečio proga kvietė menininkus juvelyrikos kalba pasakyti, kad esame laisvi. Kad neturime ko deklaruoti ir neturime ko slėpti. Kita vertus, mes galime deklaruoti savo laisvę. „Nothing to declare“ reiškia sąžiningumą ir galimybę ramiai eiti pro bet kokius tikrintojus, (ne veltui konkurso vertinimo komisijoje dalyvavo LR Muitinės atstovas) bet visų pirma – galimybių visumą. Galimybių apie tai papasakoti metalo meno pagalba. Šios temos atsiskleidė konkurse dalyvavusių kūrėjų meno darbuose, kurių šiais metais sulaukta net 109 iš 26 šalių. Į šią keliaujančią parodą atrinkti konkurso laimėtojai ir geriausi 50 darbų.

Visos trys parodos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) veiks iki rugsėjo 29 dienos.

Parodas remia Palangos miesto savivaldybė.

Kiti renginiai