Home Blog Page 13

Nepamirštami Naujieji metai: ekspertės patarimai, kaip puoštis ir sukurti šventę visai šeimai

0

Metams skaičiuojant paskutines dienas, vis dažniau susimąstome, kaip smagiai pasitikti 2024-uosius. Naujųjų metų šventė – puikus būdas pakiliai pradėti metus ir sukurti neišdildomus prisiminimus. Nesvarbu, ar mėgstate ramius vakarus namuose, ar linksmus susibūrimus su draugais, renginių organizatorė Justina Matulevičienė turi idėjų kiekvienam skoniui. O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad parduotuvėse galima rasti ne tik šventinių patiekalų ar dekoracijų, bet ir Naujųjų metų kaukių bei karnavalinių kostiumų.

Naujųjų metų spalvos

Renginių planuotoja Justina Matulevičienė pastebi, jog sutikdami Naujuosius metus žmonės linkę derintis prie tų metų laimingų spalvų, sėkmės simbolių. Tad dažnai atkreipia dėmesį ne tik į tai, kaip puoštis patiems, bet ir kokia turėtų būti namų aplinka. Taip norima pritraukti laimę bei sėkmę ateinantiems metams.

Koliažas RPT.lt

„Naujųjų metų dekoras turėtų būti parinktas pagal šventės vietos interjerą, o stalo detales galime taikyti pagal siūlomus simbolius bei spalvas. Šiais metais ant stalo galime dėti ryškių atspalvių dekoracijas. Drąsiai naudokite bordo ar aukso atspalvius – tai klasikinės spalvos, kurios atrodys šventiškai, be to, atitinka šių metų spalvas“, – pataria J. Matulevičienė.

Pataria, kaip pasiruošti metų sutikimui

Dažnai Naujieji metai siejami su nauja pradžia ar švariu popieriaus lapu, tad siekiant pradėti naują etapą gyvenime, būtina sutvarkyti ne tik aplinką, bet ir savo mintis. „Prieš organizuodami Naujųjų metų vakarėlį, sutvarkykite namus, atsikratykite nereikalingų daiktų, palikite tik sau patinkančius ir reikalingus. Tai pasitarnaus ne tik jūsų fizinei aplinkai, bet ir emocinei gerovei, nes dažnai mus slegia seni, metų metus nenaudojami daiktai ar interjero detalės“, – sako renginių planuotoja.

Nors Naujieji metai dažnai siejami su didesne ir triukšmingesne puota, specialistė pataria nebijoti ir mažesnių, bet ypatingų šventinių susitikimų su artimaisiais: „Tai gali būti ir šeimos išvyka į restoraną, draugų susitikimas su žaidimais bei pokalbiais arba tiesiog jaukus vakaras su iškilmingesne vakariene namuose. Svarbiausia – kurti gražus prisiminimus bei gerai praleisti laiką.“

Vis dėlto, net ir leidžiant laiką mažesniame rate J. Matulevičienė rekomenduoja sugalvoti vakarėlio temą: „Visiems jau nusibodę tiesiog susirinkti prie stalo, atsigerti kokteilių ir pavalgyti. Tad rekomenduoju susigalvoti temą, kuri ir bus visos šventės akcentas. Galite kūrybiškai pasipuošti savo mėgstamo filmo ar serialo personažais, pasidaryti smagią fotosesiją – taip ne tik susikursite vakaro nuotaiką, bet ir laikas iki laikrodžiui mušant dvyliktą prabėgs nepastebimai.“

Pramogos suaugusiems bei vaikams

Renginių planuotoja Justina Matulevičienė.

Prieš organizuojant bendras veiklas J. Matulevičienė rekomenduoja įsivertinti, kokia bus vakarėlio kompanija: ar joje yra vaikų, ar šventė vyks namuose, restorane ar sodyboje ir pagal turimą erdvę galvoti Naujametinio vakaro pramogas.

„Dabar itin populiaru žaisti žaidimą „Mafija“ – tai vienas iš vakaro veiklų variantų suaugusiems, jei turite stalą ir tam reikiamą erdvę. Taip pat galite užsisakyti papildomas pramogas ar galvosūkių dėžę. Tuo tarpu mažiesiems šventės dalyviams Naujieji metai turi būti linksmi ir ryškus, tad leiskite vaikams pasipuošti ir pasidažyti blizgučiais, nupiešti savo 2024 metų svajones, pasiūlykite pasidaryti ateinančių metų pažadų sąrašą ir garsiai pristatyti. Be to, nepamirškite inovatyvių žaidimų, kurie pasiekiami įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis. Taip vaikai tikrai nenuobodžiaus ir sulauks šventės kulminacijos – vidurnakčio“, – rekomendacijomis dalijasi renginių organizatorė.

Žinoma, kad šventinio vakarėlio metu nepritrūktų šokių, svarbu nepamiršti ir geros muzikos: „Kaip Kalėdos neapsieina be jaukios kalėdinės muzikos, taip ir Naujieji metai negali būti pasitinkami be linksmų dainų. Šios šventės metu muziką reikėtų rinktis pagal vakaro temą: tai galėtų būti net filmo, pagal kurį pasipuošėte, garso takelis.“

Siūlo šventinį asortimentą

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, jog pirkėjai prieš Naujuosius metus parduotuvių lentynose dairosi ne tik dovanų bei įvairių skanėstų, bet ir šventinių drabužių ar įvairių aksesuarų.

„Naujųjų metų vakarui papuošite pačius mažiausius šeimos narius – turime puošnių suknelių ir kostiumėlių. Pirkėjų laukia pačios populiariausios nykštukų kepurės bei Kalėdų senelio kostiumai suaugusiems, taip pat kalėdinės kojinės, daugybė puošmenų, kurias galima panaudoti kuriant ar papildant detalėmis kostiumus vaikams: žvilgančių įvairiaspalvių girliandų, blizgučių, dirbtinio sniego, kaspinų ir juostelių“, – vardija O. Suchočeva ir primena nepamiršti įsigyti neatsiejamų Naujųjų metų sutiktuvių atributų – bengališkų ugnelių.

Ekspertė primena, kad dabar galima daugiau sau leisti šventėms, nes „Rimi“ – pigu: „Kiekvieną savaitę parduotuvėse taikomos vis naujos nuolaidos, taip pat verta pasitikrinti „Mano Rimi“ lojalumo programos teikiamus asmeninius pasiūlymus. Visus pasiūlymus galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.“

Unikalią galeriją Kazlų Rūdoje papuošė Audronės Petrašiūnaitės darbai

0
Audronė Petrašiūnaitė. Nuotrauka D. Živelienės.

Viena unikaliausių meno galerijų po atviru dangumi neabejotinai įsikūrusi Kazlų Rūdoje – ant geležinkelio bėgius kertančio pėsčiųjų viaduko neseniai dienos šviesą išvydo ketvirtoji atvira meno galerija, besidomintiems pasiekiama bet kuriuo paros metu. Viaduko galerija vadinamos tęstinės ekspozicijos pasitinka praeivius jau nebe pirmus metus: čia jau buvo eksponuoti vietos menininkės Domininkos Živelienės meno kūriniai, gamtininko, Kazlų Rūdos garbės piliečio Selemono Paltanavičiaus fotografijų paroda, tapytojo Valentino Grigo natiurmortų ir peizažų darbai. Viaduko galerijos iniciatoriai bei organizatoriai asociacija „Jaunoji Sūduva“ kasmet prasmingais darbais siekia puoselėti savo miestą bei kurti patrauklesnį Kazlų Rūdos įvaizdį tiek atvykstantiems turistams, tiek ir vietos gyventojams. Drauge su partneriais Kazlų Rūdos kultūros centru bei Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centru pavyksta pasiekti pačių gražiausių bendradarbiavimo rezultatų ir pranokti lūkesčius. Šią galeriją finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Simboliška, tačiau neseniai visuomenei pristatyti Višakio Rūdoje kuriančios visoje Lietuvoje žinomos tapytojos Audronės Petrašiūnaitės darbai pabrėžia svarbų etapą Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros žemėlapyje. Višakio Rūda tapo 2024 m. Mažąja Lietuvos kultūros sostine ir simboliškai šie Mažosios kultūros sostinės metai pradedami iškilios Višakio Rūdos kultūros ambasadorės darbais, kurių galima rasti ne vienoje nacionalinėje galerijoje ar MO muziejuje. Audronės Petrašiūnaitės paveikslai ir grafikos lakštai per 40 metų kūrybinį kelią pristatyti įvairiose vietinėse bei tarptautinėse parodose, jai 2020 m. įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Audronė Petrašiūnaitė. Nuotrauka D. Živelienės.

„Mano kūryboje svarbią vietą užima žodžiai, literatūra <…> būtent pasakojimas mene man yra labai įdomus. Nesvarbu eilės ar proza, atsitiktinai kilusi literatūrinė mintis – man tai suteikia pirminį impulsą. Dėl to kartais pavadinimai atsiranda anksčiau nei sugalvoju paveikslo kompoziciją. Vizualizuoju žodžius, tačiau kuriu intuityviai, be išankstinio planavimo“, – apie paveikslų idėjas pasakoja dailininkė.

Anot menotyrininkės Kamilės Pirštelytės, siurrealizmas, iliustratyvumas ir pasakiškumas, nesvarbu, ką kurtų, tapybą ar grafiką, A. Petrašiūnaitės kūryba meistriškai žongliruoja skirtingų stilių įrankiais. Menininkės pasaulio pajauta kupina paslaptingos būties fragmentų ir kovos su realybės paviršiais. Gyvenimo patyrimas ir nuojautos virsta aptakiomis, universaliomis realybės formomis, subtilia spalvine kalba, nukreipta į jautrų moters dvasinį bei išorinį pasaulį.

Planuojama, jog ši išskirtinė paroda lankytojus džiugins iki pat pavasario, todėl pasimėgauti ja balto sniego fone ar šviečiant saulei, besikeičiant metų laikams spės tiek gyventojai, tiek ir miesto svečiai. Siekiama, jog ši galerija taptų neatsiejama Kazlų Rūdos kultūrinės savasties dalimi, džiuginančia lankytojus dar ne vienerius metus bei nuolat pristatančia vietos kūrėjus plačiajai visuomenei.

Sigita Mikalauskienė

„Žalgirio“ arenoje – įspūdingas „Novaturo“ gimtadienis: gausus būrys svečių ir Jessicos Shy koncertas

0
Nuotrauka Andriaus Paulavičiaus.

Ką tik prabėgusį savaitgalį didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ savo ilgamečius partnerius iš Lietuvos ir įvairių užsienio šalių, kelionių agentūrų atstovus bei darbuotojus pakvietė į nuotaikingą ir ryškią 24-ojo gimtadienio šventę. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame renginyje dalyvavo gausus būrys svečių, kurių laukė įspūdingas Jessicos Shy koncertas bei kitos staigmenos. 

Ilgiausiai rinkoje veikiantis ir kitąmet 25-ąjį sezoną pasitinkantis vienintelis vietinio kapitalo kelionių organizatorius Baltijos šalyse solidžią sukaktį atšventė nepamirštamai. Renginyje dalyvavo apie 250 kviestinių svečių iš Lietuvos ir užsienio šalių: Turkijos, Egipto, Kipro, Ispanijos, Graikijos, Bulgarijos, Portugalijos, kaimynių Latvijos ir Estijos. 

Nuotrauka Andriaus Paulavičiaus.

Į renginį susirinkusiems partneriams ir kolegoms už ilgametę draugystę, puikius rezultatus bei profesionalumą dėkojo „Novaturo“ įkūrėjas ir valdybos narys Ugnius Radvila, kuris bendrovės veikloje dalyvauja nuo pirmosios dienos. 

„Nuo pat bendrovės įkūrimo kėlėme sau aukščiausius tikslus, todėl jau ne pirmus metus galime didžiuotis būdami turizmo rinkos lyderiais. Lyderystė visuomet įkvepia dar reikšmingesniems pasiekimams, tačiau labiausiai noriu pabrėžti, jog pirmiausia jaučiu didelį dėkingumą bei pagarbą žmonėms, kurie prisideda prie visų įspūdingų pergalių. Ačiū brangiems kolegoms ir plačiam mūsų partnerių tinklui – visiems, kurių polėkis, atsakomybė, darbštumas ir nuoširdumas leido ateiti ten, kur esame šiandien. Laukia nauji prasmingi darbai ir net neabejoju, kad toliau sėkmingai kursime išskirtines kelionių patirtis mūsų klientams“, – gražių žodžių renginio svečiams negailėjo U. Radvila. 

Nuotrauka Andriaus Paulavičiaus.

Savo veiklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vykdanti ir nepamirštamus atostogų scenarijus kurianti „Novaturo“ grupė didžiuojasi per visą bendrovės istoriją pasiektais rezultatais ir itin plačiu kelionių krypčių asortimentu. Per 24 veiklos metus bendrovė skaičiuoja išskraidinusi apie 5 milijonus keleivių. „Novaturas“ siūlo vasaros ir žiemos poilsinių kelionių atostogų paketus lėktuvu daugiau kaip 30 krypčių visame pasaulyje bei daugiau nei 100 pažintinių kelionių autobusu ir lėktuvu maršrutų. 

Šventės dalyvius pasveikino ir naujasis įmonės generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. „Bendrovės sėkmė pirmiausia yra tvirta ir vieninga komanda, o gebėjimas kurti tvarius bei lojalius santykius su veiklos partneriais – tai pamatas tiek siekiant naujų pergalių, tiek įveikiant iššūkius. Labai džiaugiuosi matydamas tokį gausų būrį žmonių, prisidedančių prie to, ką kasdien kuriame „Novature“: nepamirštamas, išskirtines atostogas ir atradimo džiaugsmą lankant naujas, dar nepažintas vietas visame pasaulyje“, – sakė K. Kaikaris.  

Nuotrauka Andriaus Paulavičiaus.

Susirinkusieji į renginį Kauno „Žalgirio“ arenoje ne tik klausėsi sveikinimo kalbų, bet ir sulaukė apdovanojimų už geriausius rezultatus bei ilgametę partnerystę. Ryškiai pasipuošę ir į šventinę atmosferą pasinėrę svečiai taip pat vaišinosi gurmaniškais užkandžiais ir gėrimais, mėgavosi staigmenų kupina vakaro programa, kurios kulminacija tapo populiarios atlikėjos Jessicos Shy koncertas. Laimingiausieji vakaro svečiai taip pat turėjo galimybę apsilankyti užkulisiuose ir asmeniškai susipažinti su atlikėja.

Nuotrauka Andriaus Paulavičiaus.

 

Tik šį sekmadienį muziejuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje galite apsilankyti nemokamai

0

Jau šį sekmadienį, lapkričio 26 dieną, kviečiame nemokamai apsilankyti LNDM galerijose ir muziejuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje.

Sostinėje nemokamo muziejų lankymo sekmadienį lankytojai  galės pamatyti net keturias ką tik atidarytas parodas. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikia JAV konceptualaus meno kūrėjų Igorio ir Svetlanos Kopystianskių kūrybos paroda. Menininkų specialiai muziejaus erdvėms parengtą retrospektyvą sudaro darbai, sukurti kiekvieno individualiai iki persikėlimo į Vakarus, ir bendra kūryba jau emigravus. Parodoje pristatomos fotografijos, darbai ant popieriaus, drobės, objektai, videokūriniai.

Šią savaitę LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“. Joje lankytojai susipažins su devynių garsių LDK giminių vieno kurio nors dvaro bibliotekos knygomis, o kartu – ir su šių bibliotekų savininkais – didžiaisiais LDK bibliofilais. Vienas eksponatas atkeliavo iš asmeninės Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos kolekcijos.

Vilniaus paveikslų galerijoje lankytojai taip pat turės progą apžiūrėti parodą „Svetimas, tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Su užsienio pirklių, amatininkų ir menininkų vardais ir nuopelnais miesto kultūrai parodoje supažindins daugiau nei 130 XVI a. – XIX a. pirmos pusės eksponatų.

LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia drauge su Nacionaliniu muziejumi Krokuvoje organizuota paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948. Vienas miestas – daug pasakojimų“. Paroda pristato Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose saugomą tarpukario, karo ir ankstyvojo pokario Vilniaus meninę dokumentaciją: tapybos, grafikos, meninės fotografijos ir  skulptūros kūrinius.

Turininga nemokamo sekmadienio programa laukia šiuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose:

Vilniaus paveikslų galerijoje:

Nacionalinėje dailės galerijoje:

Radvilų rūmų dailės muziejuje:

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje:

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje:

Palangos gintaro muziejuje:

Video reportažą iš parodos galite pamatyti čia.

Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje:

Laikrodžių muziejuje, Klaipėdoje:

Klaipėdos krašto tarpukario kinas

0
Klaipėdos krašto tarpukario kinas.

Kinas, ne viename iš mūsų palieka gilų pėdsaką, jis ir tikra atgaiva sunkiais likimo, politinių permainų laikotarpiais, pilnais iššūkių. Nepamiršti tų, kurie gyveno tarpukariu mūsų krašte ir kūrė tą stebuklą – kiną, įsirašė savo vardus į pasaulio ekranus, pagaliau, prisiminti ir tas, mūsų pačių, mūsų senelių ar tėvų svajonių ir džiaugsmų akimirkas, praleistas kino teatrų salių prietemoje – toks būsimos knygos „Klaipėdos karšto kinas. Faktai. Vardai. Kontekstai“ tikslas.

Lapkričio 23 d. 17.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) įvyks renginys „Klaipėdos krašto tarpukario kinas“, kuriame kultūrologas, žurnalistas, kino prodiuseris Kęstutis Meškys pristatys Klaipėdos krašto tarpukario kino istorijos fragmentus, papasakos apie to meto kino kultūrą, ypatingas iš Klaipėdos krašto kilusių žmonių kūrybines paieškas Lietuvoje ir net Holivude. Renginio metu bus pristatyta Kęstučio rengiama knyga „Klaipėdos karšto kinas. Faktai. Vardai. Kontekstai“. Vakaro metu išgirsime būsimos knygos ištraukas, garsius Vakarų Lietuvos krašto – kino žvaigždžių vardus, žiūrėsime filmų fragmentus, fotografijas.

Kviečiame apsilankyti Palangos Burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidarytos parodos „Tapatybė ir forma: Kazio Varnelio kūryba“ lydimuosiuose renginiuose, kuriuose unikalių dailininko Kazio Varnelio opartinių kūrinių ir etnografinės tekstilės ekspozicijų aplinkoje kalbėsime apie istorijos ir gyvenimo kryžkelėse atsidūrusių Lietuvos žmonių tapatumo paieškas kūryboje ir kasdienybėje, dalinsimės istorijomis, muzika, eilėmis ir šiluma.

Renginys nemokamas

Registracija į renginį: https://byt.lt/bP3DO

 

Mugė „Stilius ir skonis“ Panevėžio „Kalnapilio“ Arenoje!

Kad per Kalėdinį laikotarpį galėtumėte ramiai mėgautis laiku su artimaisiais, pasiruoškime jam be rūpesčių iš anksto. Jūsų patogiam ir lengvam apsipirkimui rengiame jau tradicija tapusia prieškalėdinę mugę “Stilius ir Skonis”! Čia rasite gausų Lietuvos dizainerių kurtų drabužių bei vientinių papuošalų ir aksesuarų pasirinkimą, kuriais bus puiki proga pasipuošti per artėjančias šventes. Jaukumo Jūsų namams suteiks mugėje rastos interjero detalės, kurios Kalėdiniu laikotarpiu papuoš Jūsų namus. O maisto gurmanai atras įvairiausius bei išskirtinius skanėstus savo stalui. Pasimatykime mugėje „Stilius ir skonis“ lapkričio 19 d. nuo 10:00 Panevėžio „Kalnapilio“ Arenoje.

Įėjimas į mugę nemokamas.

Mugės darbo laikas: 2023.11.19 nuo 10 iki 16 val.

Mugėje bus filmuojama ir fotografuojama!

Vaikų švenčių kalendorius gali pasikeisti: svarstomos dvi naujos atmintinos dienos

0

Seimas antradienį ketina svarstyti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį iš atmintinų dienų sąrašo išbraukti birželio 1-ąją dieną – Tarptautinę vaikų gynimo dieną.

Bet vaikai neliktų be šventės. Jei Seimas pritartų, gegužės trečiąjį penktadienį būtų minima Vaiko diena, o lapkričio 20 d. – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena.

Tokiai atmintinų dienų rokiruotei pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Komiteto nariai, akcentuodami komunistinį birželio 1 d. kontekstą, ragina šią dieną dekomunizuoti.

„Vykdant dekomunizaciją, reikėtų peržiūrėti ir atmintinas dienas. Jau turime Mamos, Tėvo dienas, o gegužės trečiąjį penktadienį būtų minima Vaiko diena. Kai yra šilta, prieš mokinių atostogas, visos šeimos galėtų švęsti tuo pačiu laiku. Lapkričio 20 d. būtų minima Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena“, – Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje yra sakiusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Liepos 4 d. Seimas pateikimo stadijoje pritarė Seimo narės Paulės Kuzmickienės pateiktam Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektui, siūlančiam iš atmintinų dienų sąrašo išbraukti birželio 1-ąją dieną – Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir įtraukti dvi naujas atmintinas dienas – Vaiko dieną (gegužės trečiasis penktadienis) ir Pasaulinę vaiko teisių apsaugos dieną (lapkričio 20 d.).

Pateikdama projektą Seimo narė Paulė Kuzmickienė siūlė atsisakyti posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo. Ji priminė, kad po 1949 m. Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje 1950 m. birželio 1 d. pirmąkart buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena.

Iki šių dienų Tarptautinė vaikų gynimo diena Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių (Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje) bei komunistinėse valstybėse (Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname), kasmet minima birželio 1 d.

Daugelyje Vakarų šalių (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje) ir Skandinavijos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje) Pasauline vaikų diena laikoma lapkričio 20-oji – diena, kurią 1959 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija bei kurią 1989 m. priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.

Šiuo metu teisės aktuose Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena kaip atmintina diena nereglamentuota. Tuo tarpu galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme atmintina diena yra nustatyta Tarptautinė vaikų gynimo diena – birželio 1-oji.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Atsinaujinęs Jono Šliūpo muziejus atveria duris lankytojams

0

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Dar XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje 1931–1944 metais gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, visuomeninių draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto pirmasis burmistras Jonas Šliūpas.

Istorinis pastatas renovuotas ateities kartoms

Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų, nes dar 2020-aisiais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato, atspindinčio liaudiškos medinės architektūros tradicijas, būklė. Visa projekto vertė – daugiau nei 730 tūkst. eurų.

Jono Šliūpo muziejus. Augustino Bėkštos nuotrauka.

„Siekiant išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, šio medinio pastato atnaujinimas buvo būtinas. Taigi labai džiaugiuosi, kad sklandaus ir visapusiško bendradarbiavimo su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, Klimato kaitos programa, Palangos savivaldybe ir Kultūros ministerija dėka visuomenei sudaromos sąlygos ne tik susipažinti su išskirtiniu mediniu pastatu, bet ir atrasti kultūringą erdvę bendravimui – lankytis jame vyksiančiose parodose, renginiuose, pokalbiuose“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Įgyvendinus projektą, pagerintos pastato energetinės savybės, pasiekta B energinio naudingumo klasė.

Palangos savivaldybė taip pat prisidėjo prie visapusiško projekto įgyvendinimo: pasirūpino, kad būtų atnaujintas takas, vedantis į muziejų nuo Vytauto gatvės. Dabar jau įrengtas tako apšvietimas, o pastatas pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Augustino Bėkštos nuotrauka.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog miesto vizitine kortele tapusi medinė kurortinė architektūra šiuo metu išgyvena tikrą renesansą: „Tai XIX amžiaus vilų atgimimo laikotarpis. Muziejaus komanda, ypatingai Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė įdėjo begalę pastangų, kad Palanga turėtų dar vieną naują, modernią ir sutvarkytą erdvę. Džiugu ir tai, kad Jono Šliūpo memorialinę sodybą sutvarkė vietiniai meistrai, kurie Vakarų Lietuvoje atkūrė jau ne vieną tokį objektą – vilą Anapilis ir Kurhauzą.“

Atsinaujinęs muziejus – išskirtinei lankytojų patirčiai

Jono Šliūpo muziejus. Augustino Bėkštos nuotrauka.

Jono Šliūpo muziejuje daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos. „Mums ypač svarbu, kad šios erdvės nebūtų tuščios, o kviestų lankytojus ir jiems prabiltų. Norime, kad Jono Šliūpo muziejus taptų vieta, kurioje mezgamas dialogas tarp istorijos ir šiandienos. Kur susitiktų ir bendrą kalbą rastų ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų dalykų muziejuose ieškantys lankytojai“, – akcentuoja dr. R. Kačkutė.

Šia proga Jono Šliūpo muziejuje lapkričio 8 d. atidaroma paroda „Tapatybė ir forma. Kazio Varnelio kūryba“. Į muziejų atkeliauja rinktiniai Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatai – paties Varnelio oparto kūriniai ir muziejaus fonduose saugomi etnografinės tekstilės dirbiniai.

Atsinaujinusio Jono Šliūpo muziejaus apžiūrėti atvyko ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. „Džiaugiuosi, kad šio muziejaus atidarymas yra lydimas savotiškos dramaturgijos – netikėtumo, kuris tuo pat metu yra gerai apgalvotas. Be abejo, kalbu apie čia atidaromą Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatų parodą. Dėkoju Lietuvos nacionalinio muziejaus komandai už tai, kad Jono Šliūpo muziejaus atidarymas iš tiesų tampa įvykiu ne tik Palangai. Tai paskata mums visiems prisiminti, kad mūsų istorija nėra kažkokie apdulkėję metraščiai, ištraukiami tik ypatingomis progomis. Istorija mus supa kasdien ir primena, kas mes esame ir iš kur atėjome. Taip, kaip šis namas primena ne tik Joną Šliūpą, bet ir visą tarpukario inteligentiją, ir dar ankstesnę Palangą, kuri mena grafų Tiškevičių laikus. Visa ta atmintis ir yra tvirčiausias pagrindas, į kurį mes galime remtis neramiais laikais“, – sakė S. Kairys.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė tiki, jog po poros metų bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps vienu didžiausių vakarų Lietuvos ir populiariausio kurorto kultūriniu traukos centru, kur nuolatinė ekspozicija, parodos ir renginiai kokybe nenusileis didmiesčių renginių kokybei. Jono Šliūpo muziejaus nuolatinės ekspozicijos įrengimas naudojant inovatyvius ir patrauklius sprendimus įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą. Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie šiuo metu Jono Šliūpo muziejuje atidaromą parodą galima rasti čia: https://lnm.lt/renginiai/paroda-tapatybe-ir-forma-kazio-varnelio-kuryba/

Santa Lingevičiūtė,
Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistė

Seimas yra linkęs griežtinti prekybą fejerverkais

0

Seimas yra linkęs griežtinti fejerverkų prekybos ir naudojimo tvarkas – antradienį parlamentarai po svarstymo pritarė Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisoms.

Už pasisakė 90 parlamentarų, 3 balsavo prieš ir 18 – susilaikė.

Įstatymo projektu siekiama didinti amžiaus cenzą – įsigyti F2 kategorijos fejerverkų, vadinamųjų „bambioškių“, galėtų įsigyti ne jaunesni kaip 18 metų jaunuoliai. Šiuo metu tokie fejerverkai parduodami asmenims nuo 16 metų.

Fejerverkai. Dainius Labutis (ELTA)

Taip pat siūloma drausti naudoti tokius fejerverkus sausio-lapkričio mėnesiais, paliekant išimtis atskirus leidimus turintiems verslams. Prekiauti tokiomis pirotechnikos priemonėmis būtų galima tik gruodžio mėnesį laikinose prekybos vietose.

Be to, norima uždrausti prekybą fejerverkais degalinėse bei sugriežtinti pardavimą internetu. Numatoma, kad parduoti pirotechnikos priemones internetu galėtų tik patys įmonių specialistai, turintys atitinkamus leidimus, pristatantys prekes pirkėjui ir supažindinantys jį su saugaus fejerverkų naudojimo taisyklėmis.

Pirminiame įstatymo projekte sumanytojai siūlė visiškai uždrausti profesionaliąsias F4 kategorijos pirotechnikos priemones, tačiau vėliau to atsisakyta. Visgi, F4 kategorijos fejerverkų naudojimo kontrolę siūloma palikti savivaldos rankose – atskiros savivaldybės galėtų pasirinkti zonas, kuriose profesionaliųjų fejerverkų naudojimas.

Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdemokrato Lino Jonausko, pakeitimais siekiama sumažinti civilinių pirotechnikos priemonių poveikį aplinkai, gyvūnams, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai.

Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme fejerverkai pagal pavojingumą skirstomi į keturias kategorijas. F1 kategorijos fejerverkai, keliantys labai mažą pavojų, mažai triukšmo ir skirti naudoti aptvertose teritorijose, taip pat gyvenamosiose patalpose. F2 kategorijos fejerverkai, taip pat keliantys mažą pavojų ir mažai triukšmo, yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke.

F3 kategorijos fejerverkai – tai pirotechnikos gaminiai, keliantys vidutinį pavojų ir skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose, jų keliamas triukšmas neviršija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių. Tuo metu F4 kategorijos fejerverkai, keliantys didelį pavojų, yra skirti tvarkyti (prižiūrėti) ir naudoti tik pirotechnikams, jų keliamas triukšmas taip pat neviršija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių.

 

Gidė rekomenduoja: vienas gražiausių auksinio rudens maršrutų – Zanavykų kraštas

0

Šakių gidė Rima Rauktienė teigia, kad turbūt nėra geresnio laiko aplankyti Zanavykų kraštą nei auksinis ruduo. Būtent šiuo metų laiku, kai gamta apsivelka spalvingiausią savo rūbą, vienas gražiausių Lietuvos kampelių atrodo dar įspūdingiau, o kelionė Nemuno juosta stebina nuostabiais kraštovaizdžiais. Išsiruošus į Zanavykus, kiekvienas džiaugsis turiningai praleistu laiku, tiek su šeima, tiek ir draugais.

Pirma stotelė – Lekėčiai

Zanavykų sostinėje, jau ne tik vietinių puikiai žinoma krašto ambasadorė, Šakiuose baigusi specialius gidų kursus, Rima Rauktienė didžiuojasi šiuo kraštu ir aktyviai siekia jį pristatyti visiems, dar jo nepažinusiems. Dar labiau – nustebinti tuos, kurie atvyksta nebe pirmą kartą. Visų pirma ji kelionę rekomenduoja pradėti nuo Lekėčių miestelio.

Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano „Kuchmistrai“ savininkas Arūnas Tarnauskas.

„Šis, apie 800 gyventojų skaičiuojantis, miestelis yra įsikūręs tarp Šakių ir Kauno rajonų. Tai be galo gražus ir miškingas kraštas, miestelį juosia girios – Kazlų Rūdos masyvas. Pats miestelis galbūt geriau žinomas dėl savo kasmetinio „Mėlynių festivalio“. Šių uogų labai daug Lekėčių miškuose ir žmonės nuo senų laikų jas renka. O prieš devynerius metus lekėtiškiai sugalvojo įprasminti kiekvienais metais vykstančią, tradicinę miestelio šventę, suteikiant jai temą ir pavadinimą“, – pasakoja R. Rauktienė.

Gidė siūlo bent pasivaikščioti miško takais ir takeliais – lietuviška giria spalvinga, išraiškinga ir iškalbinga visais metų laikais.

Lankantis šio išvaizdaus miestelio apylinkėse ji taip pat rekomenduoja aplankyti kelis svarbiausius objektus.

„Pirmiausia siūlyčiau užsukti į Čekauskų šeimos etnografinį muziejų, kuriame yra saugoma virš 400 oblių bei kitų senovės meistrų naudotų medžio apdirbimo įrankių, bei sudalyvauti čia vedamose ekskursijose ar edukacijose, pažinti amatą tokį, kokį puoselėja pats meistras Gintas Čekauskas, kuris turi tris tautinio paveldo produktų sertifikatus bei tradicinių amatų meistro vardą. Tai žmogus ir meistras, puoselėjantis skiedrinės stogdengystės tradiciją, kuri 2022 m. pabaigoje įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Po to rekomenduoju aplankyti Paliekio dvarą. Įspūdį palieka išpuoselėta, jaunavedžių pamėgta dvaro aplinka. O miestelio pažiba – jauki medinė bažnyčia. Tai stačiakampio plano pastatas su dvišlaičiu stogu ir mažu piramidiniu bokšteliu šelmens priekyje. Tik durys galinėje sienoje su apsaugine pastoge ir langeliu frontone pabrėžia pastato tikrąją paskirtį. Jos šoninių sienų plokštumas paįvairina piliastrai su kapiteliais kiekvieno lango kraštuose, kas yra reta tokio tipo bažnyčiose“, – savo rekomendacijomis, ko verta nepraleisti Lekėčiuose, dalijasi gidė. Tiesa, ji pataria pakalbinti vietinius ar rinktis Šakių krašto gidą, kad tokios vertingos detalės neliktų nepastebėtos.

Zanavykų sostinė – Šakiai

Šakių gidė Rima Rauktienė.

Jei vykstama į Zanavykiją, negalima praleisti jų sostinės – Šakių. Šiame miestelyje netrūksta lankytinų vietų, o pažintį su miesteliu gidė R. Rauktienė pataria pradėti nuo Rinkos, vietos žmonių anksčiau vadintos Jomarko, aikštės. Būtent čia ji pradeda vesti ekskursiją ir įkūnija savo gidės personažą – vandens nešėją. „Zanavykų teatro“ aktorė čia surengia aplodismentų vertą pasirodymą supindama abu savo pomėgius.

„Šioje aikštėje pasakojimą apie Šakius pradedu nuo miesto puošmenos – plieno konstrukcijos 24 varpų kariliono, kurį nuliejo viena geriausių varpų liejyklų Olandijoje, o kariliono konstravimą kuravo ir harmonijos miestui visiems laikams linkėjo kompozitorius karilionininkas Giedrius Kuprevičius. Šakių miesto istoriją ir jį gaubiančias legendas stengiuosi svečiams papasakoti taip, kad jie pajaustų buvusių laikų atmosferą. Po to mes einame link Vinco Kudirkos paminklo. Jis pastatytas toje vietoje, kur kadaise, menkai šildomoje klėtelėje, V. Kudirka priiminėjo ligonius. Nuo čia atsiveria gražus vaizdas į Šakių ežerą. Ramią peizažinę pauzelę iškeičiame į Lingio parko šurmulį. Žymaus choreografo, baletmeisterio Juozo Lingio, kilusio iš Šakių krašto, vardu pavadintoje laisvalaikio praleidimo vietoje nuolat kažkas vyksta – mugės, kultūriniai renginiai, šventės, koncertai. Visai šalia Lingio parko, prie rajono savivaldybės pastato, miesto svečiai turi pamatyti paminklą, skirtą Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ant simbolinio valstybės pamato iškaldintos trijų mūsų kraštiečių signatarų – vyskupo Justino Staugaičio, Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio – parašų faksimilės. Ir, žinoma, būtinai miesto svečius kviečiu į susitikimą su zanavyke – siūlau pamatyti mergaitės su knyga skulptūrą, simbolizuojančią lietuvių kalbą. Tai dar pakankamai naujas simbolis Šakiuose, bet jau turintis įdomią ir prasmingą istoriją“, – savo rekomenduojamu maršrutu po Šakių miesto centrą dalijasi gidė.

Esant Šakiuose, prieš arba po ekskursijos su gide Rima, verta užsukti į gerai visiems vietiniams ir dažniems miestelio svečiams žinomą cukrainę „Laimė“. Galimybė pasigardžiuoti šviežiais kepiniais bei gardžia kava su atsiveriančiu į ežerą vaizdu nuo terasos leidžia pajausti gyvenimo ritmą pačiame miesto centre.

Bulvės muziejus – vienintelis toks Lietuvoje

Šakių gidė Rima Rauktienė.

Zanavykai turtingi ne tik nuostabia gamta, bet ir muziejais. Vienas reikšmingiausių įdomesnių čia yra Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje. Jame supažindina su Lietuvos himno autoriumi Vincu Kudirka ir miesteliu, kuriame jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Taip pat miestelyje yra neįprastas ir unikalus bulvės muziejus. Pasak gidės, ieškantiems įdomių ir netikėtų patirčių šį muziejų išties verta aplankyti ir dėl lietuvio širdžiai taip mielo ir gardaus augalo, ir dėl paties šeimininko – jo linksmi ir šmaikštūs pasakojimai traukia žmones.

„Šio muziejaus šeimininkas ekskursijos metu pasakoja apie bulvių auginimo istoriją nuo senų laikų. Taip pat čia galima išbandyti įvairių degustacijų. Pradedant skirtingų bulvių veislių, baigiant prezidentinių cepelinų degustacijomis. Tad po šio apsilankymo muziejuje pasotinsite ne tik protą žiniomis, bet ir skrandį gardžiais lietuviškais bulvių patiekalais“, – teigia R. Rauktienė.

Gelgaudiškio ir Zyplių dvaras

Zanavykų kraštas taip pat yra žymus savo dvarais, iš kurių įspūdingiausi – Gelgaudiškio ir Zyplių. Pirmasis yra laikomas vienu originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, išsiskiriančiu istoriniu klasicistiniu grožiu. Pasak gidės, dvaro aplinka būna bene pati gražiausia rudenį. Ja pasigrožėti galima ir nuo paties dvaro viršaus, kaip kadaise darydavo čia gyvenę dvarininkai.

„Pagrindinis dvaro parko akcentas – sidabrinių klevų alėja, kuri pakopomis leidžiasi Nemuno link. Tad rudenį, kai medžių lapai nusidažo įvairiausiomis spalvomis, ši klevų alėja tiesiog užgniaužia kvapą. Be to, čia yra ir pažintinis takas. Tad skiriant daugiau laiko, galima pasimėgauti nuostabiu metų laiku ir gamtos grožiu“, – pasakoja R. Rauktienė ir rekomenduoja šį parką mėgstantiems žygius ar ilgesnius pasivaikščiojimus.

Tuo tarpu Zyplių dvaro ansambliui patirti reikėtų atsidėti visą savaitgalį, nes pasak Zyplių dvaro virtuvėje veikiančio restorano „Kuchmistrai“ savininko Arūno Tarnausko, čia yra galimybė ne tik išskirtinio interjero apartamentuose paviešėti, bet ir paskanauti niekur neragautų dvariškų patiekalų, o kur dar muziejus, dvaro rūmai ir parkas su vynuogynu.

„Dvaras pats savaime uždavė toną daryti kažką išskirtinio. Tad taip gimė restoranas, kuriame kuchmistras atkuria kadaise tik ant didikų stalų besipuikavusiais patiekalus. Be to, apsistojusieji dvaro viešbučio oficinoje gali užsisakyti ir gardžių pusryčių į viešbučio kambarį, pro kurio langus atsiveria nuostabus vaizdas į vynuogyną. Dvaro aplinka ir išskirtiniai patiekalai Zypliuose dovanoja nepamirštamą patirtį – būtent tai visi kartu siekiame sukurti Zanavykų krašte“, – teigia A. Tarnauskas, antrindamas gidei R. Rauktienei, kad rudens Zanavykų krašte praleisti tiesiog negalima.