Home Blog

Palangos arenoje vyks Baltijos šalių moterų krepšinio lygos finalas

0

Svarbiausias „BioSil-WBBL“ 2023-2024 metų sezono renginys – finalo ketvertas – kovo 29-30 dienomis vyks Palangos arenoje, o finalo rungtynės bus tiesiogiai transliuojamos per TV6.

„BioSil-WBBL“ direktorius Alvydas Jocys sako, kad lemiamų kovų vietos pasirinkimas buvo natūralus.

„Šį sezoną itin sėkmingai rungtyniauja abi Klaipėdos komandos („Neptūnas-Amberton“ ir LCC Tarptautinis Universitetas), joms tikriausiai dar reikės įveikti ketvirtfinalio barjerą, bet yra didelė tikimybė, kad abi ekipos pateks į finalo ketvertą. Uostamiesčio derbis šį sezoną yra ypatingas įvykis, kartą jis pritraukė net per 900 žiūrovų, tad Palangos pasirinkimas finalo ketvertui buvo gana natūralus, – aiškino A. Jocys. – Tikriausiai finalo ketverte matysime ir titulą ginančią „TTT-Riga“ su Gabija Meškonyte, kuri šį sezoną šluoja nuo savo kelio visas varžovas FIBA Europos taurės turnyre (iki šiol laimėjo visas žaistas rungtynes ir pateko į ketvirtfinalį). Neabejoju, kad žiūrovai išvys atkaklias labai aukšto lygio krepšinio kovas, o mes padarysime viską, kad sportinę dalį papildytų ir renginį didele švente paverstų papildoma pramoginė dalis. Kviečiu visus pasižymėti kovo 29-30 dienas savo kalendoriuose ir apsilankyti Palangoje.“

Jau patvirtinta, kad „BioSil-WBBL“ finalą tiesiogiai transliuos TV6.

Istorinę pergalę iškovojusi Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“, tapusi „SMART WAY Karalienės taurės“ čempionėmis, ruošiasi iššūkiui BioSil-WBBL finale. Nuotrauka S. Čirbos.

„Lyga stiprėja ir tikrai turi ką pasiūlyti krepšinio gerbėjams. Didžiuojamės draugyste su TV6 televizijos kanalu, kuris šiemet tiesiogiai transliuos ir Lietuvos „SMART WAY Karalienės taurės“ finalą“, – sakė A. Jocys.

„BioSil-WBBL“ čempionate pagal surinktus taškus šiuo metu pirmauja „Neptūnas-Amberton“ (16-3) ir LCC Tarptautinis Universitetas (15-3). Laipteliu žemiau žengia visas 14 rungtynių laimėjusi „TTT-Riga“, už jos nugaros – Vilniaus „Kibirkštis“ (13-5) ir „Šiauliai-Vilmers“ (12-7).

Reguliariajame sezone pirmąją vietą užėmusi komanda iš karto pelnys kelialapį į finalo ketvertą, o 2-7 pozicijas užėmusios ekipos kovos ketvirtfinalyje.

Žiūrovai laukiami palaikyti mėgstamas komandas, o norintys apsigyventi galimybę gali rasti ir čia.

Kovo 17-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO

Kovo septynioliktoji, sekmadienis, (paskutinė 11-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 288 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita;

rytoj: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas, Einė, Einys, Einora, Einoras, Sibilė;

poryt: Juozapa, Juozapas, Juozapota, Juozapotas, Juozapina, Juozas, Juozė, Juzė, Prutenis, Vilė, Vilys.


Astrologinė prognozė kitai savaitei žada vienam zodiako ženklui sėkmės šypsenas, staigmenas ir atradimus


Savo vardadienius kovo 17-ąją švenčia Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita.


Astrologinė prognozė kovo 17-ajai, sekmadieniui


Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 6.30, leidžiasi 18.26. Dienos ilgumas – 11.56.

Šiandien – pirmoji Mėnulio priešpilnio diena.

Saulė Žuvų ženkle.

Protingos mintys:

„Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame“ (V. Čerčilis).

Nepraleiskite: Palangos kurhauzas kviečia į magiškus koncertus!

0

Palangos kurhauze tęsiasi išskirtinis koncertų ciklas, pritraukiantis muzikantus iš viso pasaulio – nuo jaunųjų talentų iki „Grammy“ nominantų. Ši istorinė vieta, kurią prieš 200 metų įsigijo LDK bajoras, didikas Mykolas Tiškevičius, tapo Palanga kultūrinio gyvenimo epicentru, kurioje skamba amžinai gyva muzika. 

Kiekvienas vakaras kurhauze yra unikalus ir nekartojamas, nuo kerinčių epochų aidų iki džiazuojančio baroko ir paslėptos operos. Šios muzikinės kelionės leidžia patirti įvairių laikotarpių muziką, atveriant klausytojams duris į praeities meno pasaulį. 

Palangos kurhauzas, renginio anonsas. Palangos.info koliažas.

Kovo 16 d. 18 val. „Kerintys epochų aidai“

Bilietus galite įsigyti čia.

Dalyvauja: Šiaulių valstybinis kamerinis choras “Polifonija” (meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis). Dirigentas Povilas Vanžodis. Programoje – žymiausių Renesanso ir Baroko kompozitorių choriniai, vokaliniai kūriniai. Šis koncertas – tai amžinai išliekančio senosios muzikos grožio šventė, siūlanti klausytojams nepamirštamą muzikinio meistriškumo patirtį. Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ a cappella skambėsianti programa žada neprilygstamą potyrį, įtraukianti į autentišką susitikimą su praėjusių epochų muzika.

Balandžio 4 d. 18 val. „Džiazuojantis barokas iš Niujorko“

Bilietus galite įsigyti čia.

Dalyvauja: Kestutis Vaiginis NYC Quartet feat: Johnathan Blake & Boris Kozlov JAV / FI / LT. Kęstutis Vaiginis (saksofonai, kompozicijos, Lietuva), Joonas Haavisto (fortepijonas, Suomija), Boris Kozlov (kontrabosas, JAV), Johnathan Blake (mušamieji, JAV). Kęstutis Vaiginis Palangos kurhauzo koncertų salėje pristato išskirtinį savo tarptautinį džiazo kvartetą, kurio net 2 nariai yra elitiniai Grammy laimėtojai bei nominantai iš Niujorko. Tai įspūdinga tarptautinė kompanija, puikiai džiazo elitui pažįstami vardai. Kęstučio Vaiginio kvartetas su kviestiniais svečiais iš Niujorko ir Helsinkio atliks publikai pažįstamas klasikines melodijas, bei autorines kompozicijas, kuriose atsispindės barokinio džiazo elementai, harmonija ir struktūrizuotos melodijos su improvizaciniais, ir ritminiais džiazo elementais.

Balandžio 19 d. 18 val. „Koncertas Nr. 5“

Bilietus galite įsigyti čia.

Dalyvauja: operos solistė Dovilė Kazonaitė, aktorė, dainininkė Aistė Lasytė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė. Renginio vizualika ir stilius: dizainerė prof. Jolanta Talaikytė. Į dievaičių ir primadonų laikmetį, kuriame bene ryškiausiai žibėjo operos žvaigždė Maria Callas ir mados imperijos įkūrėja Coco (Gabrielle) Chanel, klausytojus nukels „Kuriančių moterų klubo“ narės, pristatydamos ypatingą koncertą-performansą. M. Callas ir C. Chanel, atsitraukusios nuo buities, savarankiškos, kuriančios, drąsios, fatališkos, nepaliekančios abejingų, įkvėpė ne vieną šių dienų menininkę. Programoje: G.Verdi, G.Puccini, G.Bizet operų arijos, R. S. Louiguy, E. Deransart, J, H. Betti, P. Bachelet, H. Giraud, N. Glanzberg populiarios XX amžiaus dainos.

Gegužės 18 d. 18 val. „Paslėptoji opera“

Bilietus galite įsigyti čia.

Dalyvauja: ansamblis „Duo Barocco”: Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė (mecosopranai), Ieva Baublytė (išilginė fleita), Roma Jaraminaitė (barokinė violončelė), Vaiva Eidukaitytė (klavesinas). Anglų baroko genijaus Henry’o Purcello arijų ir duetų programoje apstu ne tik lyrinių ir dramatinių, bet ir fantastinių bei komiškų elementų. Mįslingas koncerto pavadinimas „Paslėptoji opera“ byloja apie specifinę angliškos operos situaciją XVII amžiuje. Dramatiškiausias jos istorijos puslapis susijęs su politiniu perversmu, kai 1649 m. nuo giljotinos pakylos nusirito paties monarcho galva…. koncerte „Paslėptoji opera“ skambėsiantys duetai ir arijos žaižaruos fantastinėmis ir humoristinėmis spalvomis. Juose atsiskleidžia Purcello talentas piešti skirtingus charakterius. Pasakojimais ir režisūriniais elementais paįvairintoje koncerto programoje – epizodai iš semioperų „Karalius Artūras“, „Audra“, „Fėjų karalienė“, „Indijos karalienė“,„Pausanijas“, „Didonė ir Enėjas“ ir kt.

Bilietus į šiuos neeilinius koncertus platina KAKAVA.LT, o visą renginio organizuoja Palangos kultūros centras. Nepraleiskite progos patirti šiuos unikalius muzikinius vakarus Palangos kurhauze.

Ansamblis „Lietuva“ Radviliškyje parodys teatralizuotą koncertą

0

Dainų šventės 100-mečiui skirta programa „Per amžius“ . 2024-aisiais pasitikime jubiliejinę Dainų šventę kartu!

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.


Pirkti bilietą


Teatralizuotas koncertas „Per amžius“ – tarsi pažintinė įžanga į būsimą jubiliejinę šventę „Kad giria žaliuotų“. Vienas pagrindinių šventės dalyvių – ansamblis „Lietuva“ savo laiku sukūrė didžiąją dalį repertuaro. Čia dirbę vadovai, kompozitoriai, choreografai ir baletmeisteriai statė pagrindinius šokius ir sudarinėjo muzikines programas, kurias įvairūs kolektyvai atlieka iki šiol. Dainų šventės šimtmetis įkvėpė naujam muzikiniam projektui, kuris atsinaujinusio ansamblio žvilgsniu atskleis ilgametį tautinio repertuaro lobyną – J.Švedo, J.Lingio, V.Buterlevičiaus, L.Povilaičio ir kitų garsių „Lietuvos“ kūrėjų darbus.

Teatralizuotas koncertas „Per amžius“. Organizatorių nuotrauka.

Daugeliui Dainų šventė – nostalgiški prisiminimai, bet kartu tai ritualas, į kurį norisi įsitraukti kartu su tūkstančiais kitų pasaulio lietuvių. Ši programa žvelgia į šimto metų senumo Dainų švenčių tradiciją, ištakas ir ne tik stebi, kaip tarpukariu gimė tautos susitelkimas dainuoti, keitėsi mūsų dainuojančios bendruomenės tapatumas, kaip bendruomenė daina atliepė sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ar kaip davė pradžią Dainuojančiai revoliucijai, bet kartu dar sykį steigia pačią bendruomenę lietuviškomis dainomis ir šokiais. Šiose dainose, jų skambesyje ir mūsų visų (žiūrovų ir atlikėjų) dainavime užkoduota mūsų tautos istorija, kurią verta dar ir dar sykį dainuoti, mat atliekant šį ritualą, mūsų tapatybė stiprėja.

Ansambliui „Lietuva“ keliaujant per įvairius Lietuvos miestus, nuskambės pirmos Dainų šventės kūriniai kaip „Kur bėga šešupė“, „Beauštanti aušrelė“, bus šokami jau Ansamblių vakaro klasika tapę šokiai „Kupolinis“, „Vestuviniai šokiai“ ir kiti įspūdingi pasirodymai. Žiūrovai kviečiami prisijungti atliekant gerai žinomas patriotines dainas „Kur giria žaliuoja” ar „Palaimink Dieve mus”. Pakiliausius šokio ir muzikos pasirodymus atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokių trupė ir nacionalinių lietuvių instrumentų orkestras.

Įvairiapusiškas ansamblis „Lietuva“ šiuolaikiškai prikelia scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją. Tai vienintelis toks jungtinis, profesionalus choro, šokio ir orkestro ansamblis Baltijos šalyse. Veržlus, nuolat kintantis, bet visada sugrįžtantis prie šaknų ir mūsų identiteto – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, kuri primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

Atlikėjai: valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“

Režisierė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Meno vadovas: Giedrius Svilainis

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Vyr. baletmeisterė: Aušra Krasauskaitė

Choreografė-repetitorė: Loreta Putvinskaitė-Vičienė

Vyr. chormeisteris: Algimantas Kriūnas

Ansamblio „Lietuva“ vadovė: Edita Katauskienė

Teatralizuotas koncertas „Per amžius“ kituose miestuose.

Vasario 13-oji: vardadieniai

0

Vasario 13-oji – Užgavėnės, Pasaulinė radijo diena.

Vasario tryliktoji, antradienis, (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius;

rytoj: Gustautas, Gustautė, Gutautas, Gutautė, Lijana, Lilė, Lilijana, Saulė, Saulius, Valentas, Valentina, Valentinas, Valius, Vilmantas;

poryt: Girdas, Girdenė, Girdenis, Girdys, Girdmantas, Girdmantė, Girdutė, Girdutis, Jotautas, Jotautė, Jotys, Jovita, Jovitas, Jurgina, Jurgita, Vytis.


Astrologinė prognozė vasario 13-ajai, antradieniui


Savo vardadienius Vasario 13-oji: vardadienią švenčia Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 7.48, leidžiasi 17.19. Dienos ilgumas – 9.31.

Šiandien – penktoji Mėnulio jaunaties diena.

Saulė Vandenio ženkle.

Protingos mintys:

„Kai iš žmogaus atimate viską, negalite jo valdyti. Jis ir vėl laisvas“ (A. Solženicynas).

Lietuva vasario 13-ąją, primena ELTA:

1906 m. Grybeliuose, Utenos rajone, gimė istorikas, žymiausios lietuvių istoriografijoje sintezės „Lietuvių istorija“ (1936) vienas autorių ir redaktorius Adolfas Šapoka. Mirė 1961 m. Toronte (Kanada).

1919 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės ties Alytumi žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius.

1945 m. atnaujinta Lietuvos mokslų akademijos veikla, pirmininku paskirtas akademikas Juozas Matulis.

1991 m. Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.

1995 m. Osle Lietuvos ir Norvegijos vyriausybių atstovai pasirašė sutartį dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus.

1995 m. įsteigtos Prezidentų Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardinės stipendijos, kurios skiriamos talentingiems bei labiausiai pasižymėjusiems studentams.

2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje vyko Vilniuje gimusio XX a. smuiko genijaus Jašos Heifeco gimimo 100-osioms metinėms skirtas tarptautinis smuikininkų konkursas, kuriame dalyvavo 28 smuikininkai iš 11 šalių.

2007 m. eidamas 73-iuosius metus Čikagoje (JAV) staiga mirė žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas Liūtas Mockūnas.

2012 m. Kaune, Žaliakalnyje, ant namo Seimų g. 5, atidengta skulptūra-atminimas skulptoriui Bernardui Bučui. Šiame name jis gyveno 1951–1979 metais.

2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė sostinės Simono Daukanto aikštėje, priešais Prezidentūrą, atidengė specialiai Valstybės atkūrimo jubiliejui sukurtą grindinio plytelę. Plytelę „Šimtmetis“ sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas.

2019 m. mirė Nepriklausomybės Akto signataras, politikos ir visuomenės veikėjas Julius Beinortas. Jam buvo 76-eri.

2021 m. eidamas 92-uosius metus mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis.

Kai kuriuos įvairių metų vasario 13 dienos įvykius priminė ELTA.

2024.02.21 | Per amžius | Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

0

PER AMŽIUS

Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

2024-aisiais pasitikime jubiliejinę Dainų šventę kartu!

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

Teatralizuotas koncertas „Per amžius – tarsi pažintinė įžanga į būsimą jubiliejinę šventę „Kad giria žaliuotų“. Vienas pagrindinių šventės dalyvių – ansamblis „Lietuva“ savo laiku sukūrė didžiąją dalį repertuaro. Čia dirbę vadovai, kompozitoriai, choreografai ir baletmeisteriai statė pagrindinius šokius ir sudarinėjo muzikines programas, kurias įvairūs kolektyvai atlieka iki šiol. Dainų šventės šimtmetis įkvėpė naujam muzikiniam projektui, kuris atsinaujinusio ansamblio žvilgsniu atskleis ilgametį tautinio repertuaro lobyną – J.Švedo, J.Lingio, V.Buterlevičiaus, L.Povilaičio ir kitų garsių „Lietuvos“ kūrėjų darbus.

Daugeliui Dainų šventė – nostalgiški prisiminimai, bet kartu tai ritualas, į kurį norisi įsitraukti kartu su tūkstančiais kitų pasaulio lietuvių. Ši programa žvelgia į šimto metų senumo Dainų švenčių tradiciją, ištakas ir ne tik stebi, kaip tarpukariu gimė tautos susitelkimas dainuoti, keitėsi mūsų dainuojančios bendruomenės tapatumas, kaip bendruomenė daina atliepė sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį ar kaip davė pradžią Dainuojančiai revoliucijai, bet kartu dar sykį steigia pačią bendruomenę lietuviškomis dainomis ir šokiais. Šiose dainose, jų skambesyje ir mūsų visų (žiūrovų ir atlikėjų) dainavime užkoduota mūsų tautos istorija, kurią verta dar ir dar sykį dainuoti, mat atliekant šį ritualą, mūsų tapatybė stiprėja.

Ansambliui „Lietuva“ keliaujant per įvairius Lietuvos miestus, nuskambės pirmos Dainų šventės kūriniai kaip „Kur bėga šešupė“, „Beauštanti aušrelė“, bus šokami jau Ansamblių vakaro klasika tapę šokiai „Kupolinis, „Vestuviniai šokiai“ ir kiti įspūdingi pasirodymai. Žiūrovai kviečiami prisijungti atliekant gerai žinomas patriotines dainas „Kur giria žaliuoja” ar „Palaimink Dieve mus”. Pakiliausius šokio ir muzikos pasirodymus atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokių trupė ir nacionalinių lietuvių instrumentų orkestras. 

Įvairiapusiškas ansamblis „Lietuva“ šiuolaikiškai prikelia scenoje pasididžiavimo vertą šalies istoriją. Tai vienintelis toks jungtinis, profesionalus choro, šokio ir orkestro ansamblis Baltijos šalyse. Veržlus, nuolat kintantis, bet visada sugrįžtantis prie šaknų ir mūsų identiteto – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, kuri primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

Atlikėjai: valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva

Režisierė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Meno vadovas: Giedrius Svilainis

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Vyr. baletmeisterė: Aušra Krasauskaitė

Choreografė-repetitorė: Loreta Putvinskaitė-Vičienė

Vyr. chormeisteris: Algimantas Kriūnas

Ansamblio „Lietuva“ vadovė: Edita Katauskienė

Renginys (Radviliškis) PER AMŽIUS | Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Data / Laikas T 2024-02-21 18:00
Renginio vieta Radviliškio kultūros centras, Radviliškis
Kaina 16.20 – 26.20

Daugiau apie renginį čia.

Savaitgalį Palanga šurmuliuos lyg vasarą – kviečia garsioji Stintų šventė

0

Iki šventės „Palangos stinta“ likus mažiau nei savaitei, kurorte dėliojami paskutinieji pasirengimo šiam žiemiškam festivaliui akcentai bei laukiama pramogautojų. Kad svečių Palanga vasario 9-11 dienomis sulauks itin daug, prognozuoti nesunku – pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės, apgyvendinimo įstaigų užimtumas Stintų šventės savaitgalį jau dabar siekia apie 70 procentų.

Atvykti – verta

O atvykti į Palangą artimiausią savaitgalį išties verta, nes garsioji „Palangos stinta“ nepalieka abejingų. J. Basanavičiaus gatvėje pakvips stinta, kurią tiesiog po atviru dangumi, šventės svečių akivaizdoje, įvairiais būdais ruoš patyrę meistrai.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Lauros Taučiūtės, apgyvendinimo įstaigų užimtumas Stintų šventės savaitgalį jau dabar siekia apie 70 procentų.

Pasak vieno iš šventės „Palangos stinta“ organizatoriaus Nerijaus Stasiulio, atvykus į šventę tiesiog neįmanoma nepaskanauti miltuose apvoliotos keptos stintos bei pasigardžiuoti karšta stintiene, o namuose likusiems bičiuliams lauktuvių parvežti itin tiks marinuotos ar šviežios, ką tik iš žvejų tinklų išnarpliotos stintos.

Kurorto svečiai turės galimybę paskanauti ir netradiciniais būdais pagamintos stintos, tad išskirtiniu šios žuvelės skoniu nenusivils net gurmanai.

Pramogų gausa

Stintų šventės centru tapsiančioje J. Basanavičiaus gatvėje bei Jūratės ir Kastyčio skvere bus galima ne tik gardžiai pavalgyti, bet ir smagiai pasilinksminti – smalsuolių lauks J. Basanavičiaus gatvėje įsikūręs Žemaitiško kastinio ir kuršiškos stintienės kiemas, kur bus galima ne tik pasigardžiuoti išskirtinai žemaitišku patiekalu, bet ir sužinoti jo gaminimo subtilybių, taip pat – paskanauti gardžių sūrių ir originalios senovinės kuršiškos stintienės.

Didžiosios stintos teks pasiskubinti, kadangi šeštadienį 17 val. bus surengtos iškilmingos Didžiosios stintos palydėtuvės.

Jūratės ir Kastyčio skvere savo sugebėjimus demonstruos geriausi žuvies grilio meistrai – čia vyks Baltijos šalių žuvies barbekiu turnyre Halinos Boševič taurei laimėti, kurio metu tiesiog žiūrovų akivaizdoje bus ruošiami grilio patiekalai iš stintos bei kitokios žuvies. Šventės svečiai galės ne tik stebėti gaminimo procesą, bet ir paskanauti grilio patiekalų, o smalsiausieji galbūt ir naujų žuvies grilio receptų sužinos.

Čia, Jūratės ir Kastyčio skvere, įrengtoje scenoje visą dieną skambės linksma muzika, vyks inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos smagios varžytuvės, ne tik tikri žemaičiai, bet ir visi norintieji turės galimybę rinkti skambiausią žemaitišką žodį – siūlomą variantą bus galima užrašyti ant specialiai įrengto tento netoli didžiosios scenos.

Dar viena atrakcija pramogautojų laukia paplūdimyje – ties jūros tiltu 15 val. smalsuolių akivaizdoje į ledines Baltijos bangas panirs sveikuoliai. Šios vadinamųjų ruonių maudynės Palangoje įvyks jau 30-tą kartą, ir kasmet jos sulaukia ypatingo pramogautojų dėmesio. Išsimaudę „ruoniai“ bus kviečiami pasivaišinti sveikuolių koše bei išskirtine, pajūrio krašto žolinčių arbata.

Didžioji stinta

Pramogos lauks ir kitose miesto viešosiose erdvėse.

Pramogos lauks ir kitose miesto viešosiose erdvėse: Vytauto gatvėje šurmuliuos tautodailininkų kermošius, o Centrinėje miesto aikštėje įsikurs Šeimų etnopramogų kiemas, kur visi norintieji galės išmėginti jėgas smagiose liaudiškose sportinėse rungtyse.

Smalsuolių akį  trauks ir Centrinėje miesto aikštėje besipuikuojanti specialiai šiai šventei tautodailininko Lino Žulkaus sukurta Didžioji stinta. Šešių metrų ilgio ir pusantro metro aukščio  Didžioji stinta puikiai papuoš šventės svečių nuotraukas, nes nieko panašaus kitose miestų šventėse nerasite.

Beje, Didžioji stinta ne veltui vadinama ir Sėkmės stinta – palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami ant jos rašyti palinkėjimus Palangai, sau, artimiesiems, bičiuliams ar net nepažįstamiems Stintų šventės svečiams. O jei palinkėjimai ar norai yra truputį slapti ar asmeniški, juos, užrašytus ant popieriaus lapelio, bus galima įmesti į Didžiosios stintos viduje esančią asmeninių žinučių dėžutę.

Beje, parašyti linkėjimą ar įsiamžinti prie Didžiosios stintos teks pasiskubinti, kadangi šeštadienį 17 val. bus surengtos iškilmingos Didžiosios stintos palydėtuvės – apsupta teatralizuotos eisenos ir būrio smalsuolių, Didžioji stinta J. Basanavičiaus gatve bus išlydėta iki paplūdimio ties jūros tiltu ir čia sudeginta.

Ne atsitiktinai Didžioji stinta kasmet deginama būtent paplūdimyje – palangiškių ir kurorto svečių surašytų norų bei palinkėjimų išsipildymą sustiprina pajūryje susijungiančios keturios gamtos stichijos – vanduo, smėlis, vėjas ir ugnis.

Persipins su Užgavėnėmis


Užgavėnės Palangoje ir Šventojoje 2024 m. / PROGRAMA


 

Didžioji stinta J. Basanavičiaus gatve bus
išlydėta iki paplūdimio ties jūros tiltu ir čia sudeginta.

Sekmadienį, vasario 11 d., Palangoje taip pat nestigs pramogų – „Palangos stinta“ J. Basanavičiaus gatvėje persipins su žiemos išvarymo švente. Kadangi artėja Užgavėnės, visi norintieji vidurdienį bus kviečiami paragauti išskirtinių – stintinių – blynų, o gardžiai pasisotinę svečiai bus kviečiami sudalyvauti Morės palydų eisenoje nuo Centrinės aikštės iki jūros tilto, pajūryje stebėti Kanapinio ir Lašininio dvikovą bei Morės sudeginimą. Į šią pramogą palangiškius ir kurorto svečius pakvies Palangos kultūros centras.

Kviečiame į paskaitą “Nepriklausomybės atkūrimas (1918-1920 m.) epidemijų apsuptyje

0

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą – bus skiriama dėmesio ir žmogaus santykiui su jį supančia aplinka. Ciklas skirtas Vilniaus 700-ajam jubiliejui.

2024 m. vasario 8 d. 18 val. Jono Šliūpo muziejuje vyks Andriaus Grodžio paskaita „Nepriklausomybės atkūrimas (1918–1920 m.) epidemijų apsuptyje“.

1918 m. vasario 16 d. deklaruotas Lietuvos valstybingumo įtvirtinimas visuomenės istorinėje atmintyje dažniausiai siejamas su 1919–1920 metais vykusiu Nepriklausomybės karu, tarptautinės bendruomenės pripažinimo siekimu, sienų su kaimyninėmis šalimis nustatymu. Tačiau kova dėl nepriklausomybės vyko ne tik mūšio lauke ir diplomatų kabinetuose. 1918 m. Lietuvą užklupo pasaulį sukrėtusi ispaniškojo gripo pandemija, vėliau epideminį lygį šalyje pasiekė šiltinė, dizenterija, raupai, kitos užkrečiamosios ūminės arba lėtinės infekcinės ligos. Kokie veiksniai lėmė epideminių ligų protrūkį valstybingumo atkūrimo laikotarpiu? Kokiomis priemonėmis buvo bandoma stabdyti epidemijų plitimą? Kaip į užkrečiamąsias infekcines ligas reagavo karų ir okupacijų nualinta Lietuvos visuomenė?

Kada? Vasario 8 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Kur? Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga).

Renginys nemokamas!

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus informacija

2024.02.16 / Sak Noel & [EX] DA BASS koncertas

0

Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta pasaulinio hito „Loca People“ („All day, all night“) atlikėjas Sak Noel

Paskutinis žiemos mėnuo Lietuvoje bus itin karštas: vasario 14, 15 ir 16 dienomis Lietuvoje net tris koncertus surengs šiuo metu JAV gyvenantis ispanas, legendinių hitų „Loca People“, geriau prisimenamo kaip „All day, all night“ bei „Paso“ („The Nini Anthem“) kūrėjas SAK NOEL. Prie jo jungiasi ir gausus būrys žymiausių Lietuvos atlikėjų bei vienas populiariausių didžėjų iš Latvijos – [EX] DA BASS.

Prodiuserio, dainų autoriaus ir didžėjaus Sak Noel pristatinėti greičiausiai nereikia – galima lažintis, kad senuose mp3 grotuvuose tikrai rasite jau prieš tai paminėtus du, pačius žymiausius, 2011-2012 metais išleistus hitus, kurie tuomet drebino ir visas šokių aikšteles.

Pirmasis jo singlas “Loca People (2011)” tapo pasauliniu hitu, užėmusiu pirmąją vietą daugelio šalių radijo topuose, įskaitant ir Jungtinę Karalystę ir jis tapo penktuoju ispanu, pasiekusiu šį reitingą. Minėtos dainos remiksas su Sensato ir Pitbull, pavadintas “Crazy People” 2012 m. buvo nominuotas Lotynų Amerikos “Grammy” apdovanojimuose.

https://www.youtube.com/watch?v=g4lYTWCnhKg&ab_channel=Spinnin%27Records

Antrasis singlas “Paso (The Nini Anthem)”, kurį tikrai puikiai prisimenate, buvo išleistas prieš 12 metų. Jis taip pat sulaukė didelės šlovės: šiuo metu jo peržiūros siekia 25 mln. kartų. 

https://www.youtube.com/watch?v=kmAjp77ovEo&ab_channel=UltraRecords

2014 m. jis grįžo ir išleido dar vieną hitą: ar prisimenate legendinę frazę „No boyfriend, no problem“? Tuo metu dar tik populiarėjusiuose socialiniuose tinkluose, ypatingai JAV, pagal šį hitą šoko ir filmavosi visi, kas tik netingėjo. Vienareikšmiškai, tai dar kartą padėjo Sak Noel pelnyti pasaulinę šlovę.

https://www.youtube.com/watch?v=DecR4nczLe0&ab_channel=SakNoel

Čia – tik maža dalis viso to, ką Sak Noel paruošė Lietuvai. Jo populiarumas tikrai neišblėsęs, jis ir šiandien kuria mums puikiai žinomus hitus. Vienas naujausių – legendinės dainos „Barbie Girl“ remiksas. Sak Noel išduoda, kad nekantriai laukia šio vizito i Lietuvą ir kviečia visus, sugrįžti 10 metų atgal bei pažada parodyti tai, kuo jis gyvena šiandien.

Pasaulinę žvaigždę apšildys populiariausias Latvijos didžėjus

Tarptautinį pripažinimą pelnęs atlikėjas ir gerai žinomas žmogus Baltijos šalių šou verslo industrijoje – daugelį metų iš eilės populiariausias didžėjus Latvijoje, radijo superhitų laidos “Klubu Klasika” vedėjas ir oficialus David Guetta apšildantis didžėjus. Visa kalba čia sukasi apie [EX] DA BASS.

Per savo karjerą [EX] DA BASS sudrebino visus didžiausius ir labiausiai atpažįstamus Baltijos šalių klubus ir EDM festivalius, grojo “Loveparade 2006” Berlyne, koncertavo Suomijoje, Vokietijoje, JAE, Turkijoje, JAV ir kt. Jis dalijosi scena su daugeliu garsių vardų, tokių kaip David Guetta, Westbam, Moguai, Tomcraft, Burak Yeter, Dr.Motte, Cosmic Gate, Tungevaag & Raaban, GTA, Dallas Superstars, DJs From Mars, Deepend, Felix Catral, Sash, The Second Level ir daugeliu kitų.

Savo kraityje jis turi ne vieną gerai žinomą hitą: 2009 m. išleido pirmąjį singlą “Riga Nights”, o po metų – “No More Lonely Nights” su Jungtinės Karalystės vokalistais Ianu Brearley ir Rita Campbell, 2014 m. – “I Need Somebody”, vėliau – “Boring Games”.

Eurovizijos gerbėjai puikiai prisimeną itin sėkmingą Latvijos pasirodymą 2015-aisiais. Ten tuomet pasirodė Aminata, su daina “Love Injected”, kurią prodiusavo [EX] DA BASS. Jis taip pat svariai prisidėjo ir prie pernykščio Latvijos pasirodymo bei dainos “Aijā”, kurią atliko pernai „Karklės“ festivalyje pasirodžiusi grupė Sudden Lights.

Latvis taip pat dirbo su Bob Sinclair, ir išleido  “Someone Who Needs Me” remiksą ir galiausiai – atliko kūrinius “Love Is A Gift”, “Find My Way”, “Rising Up”, taip pat remiksą David Guetta, Martin Garrix & Brooks klubiniam himnui “Like I Do”.

Prisijungs ir geriausios Lietuvos muzikos žvaigždės

Prie pasaulinių žvaigdžių prisijungs ir sparčiai kylančios Lietuvos pop muzikos žvaigždutės – Rokas Yan, Adrina, o kartu su jais ir vienas geriausių Lietuvos didžėjų – DJ JOVANI.

Meilės dieną, vasario 14-ąją kartu švęskime Marijampolėje, klube LUNA, 15-ąją susitinkame Kėdainių arenoje, o 16-ąją Jurbarko sporto arenoje!

Bilietų kiekiai riboti – savuoju pasirūpink jau dabar ir pasiruošk sugrįžti į nostalgiją keliančius laikus.

Renginys SAK NOEL / [EX] DA BASS, Adrina & Rokas Yan | Jurbarkas
Data / Laikas Pn 2024-02-16 19:00
Renginio vieta Jurbarko A.G.G sporto arena, Jurbarkas
Kaina 20.70 – 89.20

2024.02.14 / Sak Noel & [EX] DA BASS koncertas

0

Pirmą kartą į Lietuvą atvyksta pasaulinio hito „Loca People“ („All day, all night“) atlikėjas Sak Noel

Paskutinis žiemos mėnuo Lietuvoje bus itin karštas: vasario 14, 15 ir 16 dienomis Lietuvoje net tris koncertus surengs šiuo metu JAV gyvenantis ispanas, legendinių hitų „Loca People“, geriau prisimenamo kaip „All day, all night“ bei „Paso“ („The Nini Anthem“) kūrėjas SAK NOEL. Prie jo jungiasi ir gausus būrys žymiausių Lietuvos atlikėjų bei vienas populiariausių didžėjų iš Latvijos – [EX] DA BASS.

Prodiuserio, dainų autoriaus ir didžėjaus Sak Noel pristatinėti greičiausiai nereikia – galima lažintis, kad senuose mp3 grotuvuose tikrai rasite jau prieš tai paminėtus du, pačius žymiausius, 2011-2012 metais išleistus hitus, kurie tuomet drebino ir visas šokių aikšteles.

Pirmasis jo singlas “Loca People (2011)” tapo pasauliniu hitu, užėmusiu pirmąją vietą daugelio šalių radijo topuose, įskaitant ir Jungtinę Karalystę ir jis tapo penktuoju ispanu, pasiekusiu šį reitingą. Minėtos dainos remiksas su Sensato ir Pitbull, pavadintas “Crazy People” 2012 m. buvo nominuotas Lotynų Amerikos “Grammy” apdovanojimuose.

https://www.youtube.com/watch?v=g4lYTWCnhKg&ab_channel=Spinnin%27Records

Antrasis singlas “Paso (The Nini Anthem)”, kurį tikrai puikiai prisimenate, buvo išleistas prieš 12 metų. Jis taip pat sulaukė didelės šlovės: šiuo metu jo peržiūros siekia 25 mln. kartų. 

https://www.youtube.com/watch?v=kmAjp77ovEo&ab_channel=UltraRecords

2014 m. jis grįžo ir išleido dar vieną hitą: ar prisimenate legendinę frazę „No boyfriend, no problem“? Tuo metu dar tik populiarėjusiuose socialiniuose tinkluose, ypatingai JAV, pagal šį hitą šoko ir filmavosi visi, kas tik netingėjo. Vienareikšmiškai, tai dar kartą padėjo Sak Noel pelnyti pasaulinę šlovę.

https://www.youtube.com/watch?v=DecR4nczLe0&ab_channel=SakNoel

Čia – tik maža dalis viso to, ką Sak Noel paruošė Lietuvai. Jo populiarumas tikrai neišblėsęs, jis ir šiandien kuria mums puikiai žinomus hitus. Vienas naujausių – legendinės dainos „Barbie Girl“ remiksas. Sak Noel išduoda, kad nekantriai laukia šio vizito i Lietuvą ir kviečia visus, sugrįžti 10 metų atgal bei pažada parodyti tai, kuo jis gyvena šiandien.

Pasaulinę žvaigždę apšildys populiariausias Latvijos didžėjus

Tarptautinį pripažinimą pelnęs atlikėjas ir gerai žinomas žmogus Baltijos šalių šou verslo industrijoje – daugelį metų iš eilės populiariausias didžėjus Latvijoje, radijo superhitų laidos “Klubu Klasika” vedėjas ir oficialus David Guetta apšildantis didžėjus. Visa kalba čia sukasi apie [EX] DA BASS.

Per savo karjerą [EX] DA BASS sudrebino visus didžiausius ir labiausiai atpažįstamus Baltijos šalių klubus ir EDM festivalius, grojo “Loveparade 2006” Berlyne, koncertavo Suomijoje, Vokietijoje, JAE, Turkijoje, JAV ir kt. Jis dalijosi scena su daugeliu garsių vardų, tokių kaip David Guetta, Westbam, Moguai, Tomcraft, Burak Yeter, Dr.Motte, Cosmic Gate, Tungevaag & Raaban, GTA, Dallas Superstars, DJs From Mars, Deepend, Felix Catral, Sash, The Second Level ir daugeliu kitų.

Savo kraityje jis turi ne vieną gerai žinomą hitą: 2009 m. išleido pirmąjį singlą “Riga Nights”, o po metų – “No More Lonely Nights” su Jungtinės Karalystės vokalistais Ianu Brearley ir Rita Campbell, 2014 m. – “I Need Somebody”, vėliau – “Boring Games”.

Eurovizijos gerbėjai puikiai prisimeną itin sėkmingą Latvijos pasirodymą 2015-aisiais. Ten tuomet pasirodė Aminata, su daina “Love Injected”, kurią prodiusavo [EX] DA BASS. Jis taip pat svariai prisidėjo ir prie pernykščio Latvijos pasirodymo bei dainos “Aijā”, kurią atliko pernai „Karklės“ festivalyje pasirodžiusi grupė Sudden Lights.

Latvis taip pat dirbo su Bob Sinclair, ir išleido  “Someone Who Needs Me” remiksą ir galiausiai – atliko kūrinius “Love Is A Gift”, “Find My Way”, “Rising Up”, taip pat remiksą David Guetta, Martin Garrix & Brooks klubiniam himnui “Like I Do”.

Prisijungs ir geriausios Lietuvos muzikos žvaigždės

Prie pasaulinių žvaigdžių prisijungs ir sparčiai kylančios Lietuvos pop muzikos žvaigždutės – Rokas Yan, Adrina, o kartu su jais ir vienas geriausių Lietuvos didžėjų – DJ JOVANI.

Meilės dieną, vasario 14-ąją kartu švęskime Marijampolėje, klube LUNA, 15-ąją susitinkame Kėdainių arenoje, o 16-ąją Jurbarko sporto arenoje!

Bilietų kiekiai riboti – savuoju pasirūpink jau dabar ir pasiruošk sugrįžti į nostalgiją keliančius laikus.

Renginys SAK NOEL / [EX] DA BASS, JOVANI & Rokas Yan | Kėdainiai
Data / Laikas K 2024-02-15 19:00
Renginio vieta Kėdainių arena, Kėdainiai
Kaina 20.70 – 49.70